Barselonos lituanistinėje mokykloje apsilankė vicekonsulas Deividas Kertenis. Ir nors pradėjo nuo vėliavų bei simbolių, greitai viskas pasisuko ten, kur vaikams įdomiausia – į veiksmą.
Mokiniai tapo tikrais „notarais“. Rašė savo pažadus, vieni kitiems juos tvirtino, dėliojo antspaudus, vėrė siūlą, segė, jungė, rišo. Ir, pasirodo, tas momentas – kai perveri siūlą, užspaudi antspaudą – sukuria kažką daugiau nei žaidimą.
Rankos dirba, akys dega, o galvoje sukasi mintis: „čia jau oficialu“.
Ir net paprasti dalykai įgauna svorio – patiko pats procesas. Tas kruopštumas, tas „padarysiu iki galo“, tas jausmas, kad tavo dokumentas yra tikras, nes jį pats sukūrei.
O kartu ateina ir supratimas: jei jau patvirtinai – reikia laikytis.
Taip tarp siūlo, popieriaus ir antspaudo gimė pažadai. Apie stiprią Lietuvą, apie geresnį mokymąsi, apie susitvarkytą kambarį ar net būsimą verslą.
Maži rankų judesiai, bet dideli pirmi žingsniai į atsakomybę.
Komentarai
Rašyti komentarą