Lituanistinių mokyklų mokytojai, iš įvairiausių pasaulio kampelių puoselėjantys lietuvių kalbą ir tapatybę, jau ketvirtą kartą Lituanistinės mokyklos dienos proga susitiko Lietuvos Respublikos Prezidentūroje.
Rugpjūčio 10-oji Lituanistinės mokyklos diena oficialiai paskelbta 2024 metais, tačiau pirmą kartą ši diena paminėta dar 2023-aisiais. Ši data pasirinkta neatsitiktinai – 2012 m. rugpjūčio 10 d. Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seime buvo priimta rezoliucija dėl užsienio lietuvių lituanistinio švietimo.
Šių metų susitikime mokytojus ir svečius sveikino pirmoji ponia Diana Nausėdienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė bei užsienio reikalų viceministras Kristupas Vaitiekūnas.
Vilniaus kolegijos dekanė V. Juškienė į lituanistinį švietimą pažvelgė iš akademinės perspektyvos. Ji priminė, kad šiandien turime klausti ne tik, ką pasaulio lietuviai gali padaryti dėl Lietuvos, bet ir ką pati Lietuva gali padaryti dėl savo diasporos – kad kiekvienas lietuvis, gyvenantis užsienyje, jaustųsi laukiamas, reikalingas ir vertinamas.
„Negalime tikėtis, kad tik diaspora išlaikys lietuvybę, turime nuosekliai šį ryšį stiprinti, remdami lituanistines mokyklas ir jų mokytojus.“
Pasak jos, diaspora nėra Lietuvos pakraštys – tai neatsiejama Lietuvos dalis ir svarbi jos ateities dalis. Todėl Lietuvai reikalinga visa pasaulio lietuvių bendruomenė – „visa ir visokia“.
O mokytojo žodis leido dar kartą pajusti, kiek kantrybės, meilės ir kasdienio darbo slypi už lietuvių kalbos mokymo užsienyje.
PLB Švietimo komisijos pirmininkė A. Černiauskaitė mokytojo darbą palygino su grybavimu. Kartais ilgai ieškai, kantriai eini pirmyn, nors kiti jau grįžta pilnomis pintinėmis. Tačiau tu nenustoji tikėti, kad tavo pastangos duos vaisių.
Ir tada ateina ta ypatinga akimirka – vaikas, kuris ilgą laiką atsakydavo tik angliškai, staiga pats ištaria sakinį lietuviškai. „Ir supranti – radai.“
Tačiau, kaip ir miške, lituanistinėje mokykloje ne visi vaikai yra „baravykai“. Kiekvienas jų kitoks, kiekvienam reikia skirtingų sąlygų ir kitokio kelio. Tikrasis mokytojo meistriškumas – ne bandyti visus užauginti vienodus, o pamatyti konkretų vaiką, suprasti jo galimybes ir padėti jam augti.
Susitikimo metu netrūko ir svarbių naujienų. Paaiškėjo, kad 2027 metų Mažosios Lietuvių kalbos dienų sostine taps Alikantės lituanistinė mokykla „Draugystė“. Taip pat pasveikintas Jono Basanavičiaus Argentinos lietuvių centras, šiemet minintis garbingą 100 metų veiklos sukaktį.
Renginį užbaigė pirmosios ponios globojamo projekto „Atsigręžk“ sumanytojos ir meno vadovės Irenos Žilinskienės parengta muzikinė programa. Ją atliko ansamblis „Lila trio“.
Tai buvo susitikimas, priminęs, kokia plati ir gyva yra pasaulio lietuvių bendruomenė. Ir kaip gera būti tarp žmonių, kurie savo laiką, energiją ir širdį skiria lituanistinėms mokykloms tam, kad vaikai, kad ir kurioje pasaulio vietoje augtų, galėtų išsaugoti ryšį su lietuvių kalba ir Lietuva.
Komentarai
Rašyti komentarą